Kaip mano originalias idėjas jau įgyvendino kiti

.--.

MAISTO PLANAI Į NAMUS

Dar kai 7pack.lt ir panašūs konceptai su tikslių kalorijų maisto planais, pateikiamais į namus dar tik vaidelenosi įkūrėjų sapnuose, aš jau buvau susirašiusi verslo planą, kaip užkariausiu turtingųjų namų virtuves su galiniame garaže gamintais patiekalais! Inspiracija kilo netyčia užmačius įmonės Rusijoje tinklalapį, kurie palaikė garsios aktorės Agnės Ditkovskytės kūno linijas tiekdami jai kosminius pinigus kainuojančius, '1200 kcal per dieną' maisto planus. Radau aukso karštinę. Ja susirgusi sunegelavau (nes gi toookie pinigai!) pakilo temperatūra, supykino ir po savaitės buvau apie tai pamiršusi. Po metų kitų dar-tuo-metu-ne-influenceriai užpildė savo sienas nuotraukomis, kaip jie nebegamina ir kūdėja naudodamiesi minėtomis maisto tiekimo paslaugomis iš skirtingų lietuviškų tiekėjų.

Pramazinau. 

FOTOGRAFIJA

Aš domėjausi fotografija dar tada, kai nebuvo kilęs tas visuotinis entuziazmas su 'X photography/fotografija'. Buvau paauglė, o rankose jau laikiau truputį šūstresnį nei kitų skaitmeninį fotoaparatą. Fotografavausi dažniausiai save, gėlytes ar katiną. Brangiausias mano pirkinys ever (net iki dabar) buvo veidrodinis fotoaparatas, kuriuo, galvojau, crash'insiu vestuves ir renginius, tuo pačiu pildydama savo kišenes bei portfolio. Kol lėtapėdiškai ištraukdavau fotoaparatą tik kelionėse, pro mane praėjo fotografų viesulas ir nusitempė mano norus ir svajas. 

Prašoviau. 

TEISĖ

Šitas geriausias. Kalbėti daug nereikia. Statistiškai galėčiau įrodyti, kaip bent 80% mano studijų laikų pažįstamų ir draugų, kurie gal net nemąstė 15-os metų, kaip jie grūmos pirštu teisėjui prieš veidą (ką aš svajojau daryti + pasipuošusi aptemptu kostiumėliu), dabar vadovauja-veda į priekį-konsultuoja-laikosi advokatūros egzaminus-kalba LOGIN'uose-visaip kaip kitap varo į priekį kaip tam tikros teisės srities specialistai. Bliamba, kokie jie visi kieti. 

Studijavau, patiko, pabandžiau praktikoj, lievai gavosi, palikau. Užtai kažkas kitas sėkmingiau įgyvendin(ėja) mano idėją.

COACHING'AS

Čia buvo užėjęs toks konsultavimo vajus. Seminarai, mokymai, treneriai, sertifikatai. Tiek daug ir visokiausio plauko, skirtingų kainų ir kokybės. Uostinėjau orą, kur čia man kas pametės kokią galimybę tapti kažko tai couch'erė. Mąsčiau, gal pasivadinti tiesiog gyvenimo konsultante? Daryčiau asmeninių finansų excel lenteles, vesčiau vaikus į mokyklą ir non-stop kalbėčiau už savo klientus į ausį jau įaugusią ausinę. Ir imčiau už tai daug pinigų. Daug. Pinigų. Lietuvoje gal kokie keli oligarchai gali samdytis tokius konsultantus. Perkėliau savo misijos įgyvendinimą į užsienį. 

Atvažiavau, pamačiau, kokia užkimšta rinka ir praėjo noras. Užsimaniau gelbėti dramblius Azijoje. 

PODCAST'AS

Ne, nu... Manau, koks 9 iš 10, pasiklausę ir pažiūrėję Joe Rogan'o 3 valandas trunkančių podcast'ų (koks lietuviškas vertimas??), susižavi idėja kalbinti įvairius žmones įvairiais klausimais ir turėti keletą milijonų sekėjų. Tai aš ta tarp tų 9-ių. Net pavadinimą išsirinkau, žinojau, kuriam kambary sodinsiu įžymybes ir mokslininkus bei kaip laisvai ir protingai juos kalbinsiu visas 2-3 valandas. Pakarščiavau, sunegalavau, praėjo. 

Po pusmečio žiū, Facebook'e ir Instagram, zmones.lt ir kituose portaluose užderėjo išaugo influencerių 'gyvi' podcast'ai. Še tau, kad nori. Ir vėl pasiėmė mano idėją!!

KNYGA

Kai už teminius rašinėlius namo parnešiau pirmuosius neigiamus pažymius (tuo metu tai buvo štampukai liūtuko pavidalu), gavau pylos ir tėveliai ėmėsi darbo. Būdama antrokė rašiau ne apie tai, kaip vasarą braškes skyniau, o aprašinėdavau šaldytuvą, stovintį virtuvėje bei jo turinį. Kelioliką prirašytų sąsiuvinių per trumpą laiką lėmė, kad jau 4-oje klasėje per pamoką savo istorija apie tai, kaip atrodys ateitis (su skraidančiom mašinom, aišku), užpildydydavau pusę sąsiuvinio. Fantazija laki ir nevaldoma - tėvai nespėjo pirkti sąsiuvinių. Varžiausi su klasioke (jai nežinant), kas greičiau parašys mini knygą (12 psl.) 

15 metų pirmyn (a.k.a. forward) ir plinta kaip virusas naujos lietuvių autorių knygos ir knygelės, popieriniai, audio ir kindle variantai, mokymai kaip rašyti ir rašinėti, kaip parduoti ir pardavinėti. Gimiau rašytojų eroje, kurioje dialogai man painiojasi su mano paauglystės dienoraščių turiniu.  Škėmos nė kvapo. PASIĖMĖ MANO IDĖJĄ! 

MUZIKOS GRUPĖ

Buvom puikaus balso merginos, bendrai įdainavusios Riaubiškytės ir kitų dainas, atlikdamos jas mokyklos aktų salėje. Mano balsas suskambėjo Valinskienės dainose ir žinojau, kad galiu užkariauti pasaulį, jei tik būsiu nuolatos užkimusi.

Pastoviai sirgti nenorėjau, tad pamiršau idėją. Metai-du ir mūsų scenas užvaldė merginų ansamblių anšlagas. Jas visur kvietė, jos puošė žurnalų viršelius ir net dabar - po 10-ies metų - visi kalba apie jų trečius vyrus (ar žmonas). 

Ir vėl prašoviau... 

RESTORANAS/BARAS

Na, prisipažinkit... Kiek jūsų nemąstė apie savą restoraną ar bar1, a?? Jei jūs nemąstėt, tai aš pamąsčiau už jus. Prieš kokį dešimtmetį gi nebuvo nei Užkalnio, nei geriausių restoranų apdovanojimų. Nes nebuvo TIEK restoranų, ir tiek juose besilankančių. Mąsčiau, kaip mano bus geriausias ir pelningiausias, kaip bus kitoks nei visi, nes nebus cepelinų ir keptos duonos. Galvojau, kaip pajūryje  ir sostinėje atversiu naują restoranų kortą. 

Keletas metų į priekį ir mano bendraamžiai išpirko visas nužiūrėtas vietas ir juose įkūrė maisto vietas. Dabar gauna apdovanojimus. 

***

Ir dar daug kitų mano idėjų pasigvelbė svetimi žmonės! Būti Rūta iš NUO.IKI, daryti vlog'us, užlipti į Fitness bikini sceną, sukurti drabužių ar rankinių liniją, išvirti veido kremą, daryti makiažus, filmuoti meilės istorijas, atidaryti boutiq'ą, SPA, viešbutį, autoservisą, nufilmuoti filmą ir t.t. ir pan. Dabar suprantu, kodėl reikalingi tie patentai. Tik ar užpatentuočiau idėją, kurią savaip jau įgyvendino pusė pasaulio??

NE REKLAMA

.--.

Šiuos produktus ir procedūras su jais man rekomendavo pažįstama mergina. Ją atsitiktinai sutikau gatvėje (ėjau pirkti ausų krapštukų ir valiklio pelėsiams šveisti vonioje) po kokių 5-erių metų nesimatymo. Ji mane atpažino dar iš tokio atstumo, iš kurio aš net su stipresniais akiniais nesugebėčiau atskirti katino nuo šuns. Kai ore pradėjo makaluoti jos rankos, o nuo judeiso iš jos keliolikos apsipirkimo maišų pradėjo kristi intymios higienos prekės (šitą įsivaizdavau, nes nemačiau), aš staigiai nuleidau akis į žemę, nes nenorėjau sutikti nieko pažįstamo ar nepažįstamo. O kaipgi. Gi esu apsirengusi vientisu treningu, o plaukai, ištepti kokiu tai aliejumi, žvilga stipriai susukti pakaušyje (kas per mada, ane, vyrai??). Nepakeliu akių tol, kol prieinu saugų atstumą iki minėtojo objekto, kai jau galiu įžiūrėti ir gal atpažinti žmogų, mojuojantį galimai man. 

Pasirodo, mojavo man. Ją atpažinau, realiai, tik iš balso. Nors stovėjau labai arti, bet nei jos kūdikio užpakaliuko veidas nei man akinanti jos šypsena ar putlios, vyšnių spalvos lūpdažiu padažytos lūpos, nei liemenį siekiančios stambios garbanos nerezonavo su jokiu praeities šešėliu ar sentimentu. Jos ilgos kojos, liaunos šlaunys kyšojo iš po potrumpės suknelės, o raktikauliai buvo išsišovę labiau nei paskutinį kartą. Akies krašteliu mačiau, kaip jos riesti sėdmenys atkreipdavo praeivių vyrų ir moterų dėmesį. 

Taigi, kol smegenyse pagreitinta tvarka varčiau man žinomų žmonių vardų korteles, bandydama įspėti, kuriai kategorijai - draugų ar priešų - priklauso šos moteries (merginos?) balsas, ji spėjo mane žavingai apiberti įvairiausio plauko komplimentais ir maloniomis pasisveikinimo frazėmis (a.k.a. 'Ah, kaip nuostabiai atrodai', 'Iš kur treningai?', 'Vos atpažinau, kaip išgražėjai!' ir pan.). O aš vis dar bandžiau atrasti laimingąją va-bank kortelę savo atminties kloduose.

Kai ji mane pasisveikindama apkabino, jos švelni oda man sukėlė šiurpuliukus, o gražiai banguojantys plaukai, lietę mano skruostą, priminė man vaikystėje turėtą miego draugą - pliušinį meškiuką. Kol ji kalbėjo kaip jai sekasi amseniniame ir profesiniame gyvenime, aš tuo metu negalėjau nežiūrėti į jos beraukšlį veidą (nebuvo net mimiko raukšlių!) bei ypatingos simetrijos veido formą. Galiausiai suskambo 'vuolia' mano kaktinėje smegenų skiltyje. Ir negalėjau patikėti! Prisiminiau ją visokią, bet tikrai ne tokią, kokia ji stovėjo prieš mane. Aišku, privalėjau į pagalbą pasitelkti palyginamąjį metodą ir tarsi ateities veiksmo filme prieš save išskleisti 3D projekciją su jos 'anksčiau' ir 'dabar' veidu. Ji buvo taip pasikeitui, kad net pamiršau pavydėti ir lyginti save su ja! Jos stulbinantį įvaizdį stiprino skoningai parinkta apranga bei puiki nuotaika. 

Kai galiausiai atėjo eilė kalbėti man (maždaug po 10 min. stovėjimo praeiviamas vidury kelio), tegalėjau pasakyti tik vieną: 'KAIP TU TAIP PASIKEITEI??'

'Ah, kaip gerai, kad paklausei! Žinai, pradėjau savo verslą... Įkūriau veido ir kūno kremų liniją. Bliamba, nesitikėjau, kad bus tokie veiksmingi, bet viens du ir jau turiu keilis šimtus darbuotojų, kurie platina mano gaminius! Asmeniškai pati kuriu receptūras, dirbu laboratorijoje, bandau ant savęs... Klausyk, tu privalai apsilankyti mūsų grožio salone visa tai išmėginti! Pati asmeniškai pravesiu konsultaciją, kaip bonusą atliksiu SPA veido ir rankų pocedūras...'

Pažįstama toliau pasakoja apie jos nuostabią verslo idėją, produktus, kurių vardą girdžiu pirmą kartą, o mano skeptiškumą nugali jos džiugi nuotaika bei švytintis veidas ir kūnas. Toks jausmas, kad ne kremus naudojo, o dalyvavo extreme change projekte! 

Ji papasakojo, kaip buvo pavargusi nuo finansų sektoriaus, darbo valandų nuo iki, kaip jai trūko motyvacijos. Papasakojosi, kaip kasdieną baisėjosi savo atspindžiu veidrodyje, o kišenėse švilpavo vėjai. Na, tokių panašių esame girdėję, tačiau čia ne vaikas, o vyras apvertė gyvenimą. Supažindinęs su verslo, pardavimų ypatumais bei triukais, jis ją įsuko į vis greičiau besisukančią grožio ir atsakingo verslo karuselę. Netyčia pamėginusi pasigaminti natūralų kremą, jau po kelių savaičių pastebėjo rezultatus. Kremai sukurti pasitelkiant naujausias technologijas, kurios leidžia išlaikyti natūralių produktų ilgaamžiškumą ir veiksmingumą. Gerbėjų būrys augo, mamos naudoja kremus sau, savo vaikams, o vyrai pirko juos dovanų ne tik savo moterims, bet ir sau. Kaip ji pati sakė, nesitikėjo tokio greito susidomėjimo - gi darė sau iš nuobodulio ir naujų idėjų troškimo!

Išsižiojusi klausiausi jos entuziastingo pasakojimo. Ji ištiesė veido kremo mėginuką pamėginti namuose. Jei patiks, ji kviečia mane apsilankyti jos grožios salone. Pažadėjo, kad bus užkandžių bei burbuliukų, o kava, kaip pati sakė - pati geriausia mieste! 

Grįžusi namo, užhipnotizuota puikaus susitikimo, pirma, ką padariau - tai išsiploviau galvą. Tada panardinau savo pirštus į malonios konsistencijos veido kremą. Kvepėjo natūraliai, bet gaiviai, o užteptas and veido - vėsino bei greitai susigėrė. Toks jausmas, kad mano pirštai buvo apvilkti kokia tai plėvele, kuri mano rankas pavertė geriausio SPA darbuotoju. Dėl to patiriamo jausmo negalėjau nustoti masažuoti savo veido. Buvo taip malonu... Malonumą nutraukė vos ne su durimis į vonią įbėgęs butiokas. Prispyrė į tualetą, mat. 

Nereklamuoju, bet galiu pasakyti drąsiai AŠ TIKIU ŠIUO KREMU, O JŪS?? 

***

Kai kremas suteikė tokį pojūtį, kurio tikrai nesitikėjau, supratau, kad būtų negražu neišmėginti pažįstamos siūlomų nemokamų SPA paslaugų. 

Šįkart prideramai atrodanti atvykstu į telefone nurodytą lokaciją. Kažkokiu būdu GPS mane atvedė į gyvenamųjų namų kvartalą su be SPA žymės. Tačiau, well oh well, dar kartą pasitikrinusi supratau, kad minėtasis SPA yra įsikūręs būtent viename iš rajono butų. Paskambinu į minkštu apvalkalu aptrauktas duris, mane pasitinka tokia pat švytinti ir stulbinanti pažįstamos darbuotoja. Na, bet buvusio buto erdvė gana didelė, šviesi. Man pasiūlo juodos Lipton arbatos, o desertui - BiBi saldainiukų (tai čia šituos vadina burbuliukais??). Kai arbatos paviršių padengia nešvarumų plėvelė, po 20 min. nuo sutarto laiko pradžios, mane pasikviečia ir pati pažįstamoji. Pakviesta į kambarį, kuriame - tik stalas ir dvi kėdės bei milijonas dėžių, netvarkingai sumestų kampe - pagalvoju, kad galbūt dabar manęs laukia pokalbis apie mano lūkesčius, mano odos būklės nustatymas, o tada jau man atsivers Saliamono, tpf, SPA durys su maloniais kvapais, meditacine muzika ir patogia lova (kaip tik praleidau savo pokaičio miegą). 

Tačiau (oh well), po trumpos įžangos su malonių komplimentų apsikeitimais, ji ant stalo pradeda dėlioti įvairius kremukus, vatos tamponėlius, veidrodį ir kokių 1000 psl. katalogą. Duoda pirmąjį produktą, čia pat sėdint paprašo manęs išsitrinti veidą ir nusivalyti juo makiažą. Kol mano alkūnėmis varva permatomas, su valomu tušu sumišęs, skystis ir nupuošia dėmėmis mano baltus marškinius, susizgribusi pažįstama parodo kambario kampe esančią mažą kriauklę. Bandausi kitus skysčius, vis dar nepatogiai sėdėdama ant kėdės, o kremo vis reikia paprašyti, nes įspaudžia man į ranką vis  pataupydama. Grynai - taupydama. Kol veido puoselėjimo procedūros atliekamos manęs pačios, vis girdžiu ją: 'Ar jauti tą malonų dilgčiojimą?', 'Ar jauti, kaip šis produktas maloniai nušveičia veido paviršių?'. Ties kiekvienu teiginiu/klausimu linkčioju galvą ir pradedu galvoti, kad esu hipnozės seanse. 

Kai aukso kristalų ir sidabro dalelių veido procedūra baigta, pažįstama man - kaip senai draugei - nemokamai pasiūlo dar ir rankų puoselėjimo procedūrą. Ją sudarė du žingsniai: nusiplauti nešvarumus rankų muilu ir pasitepti kremu, kuris kvepėjo kaip tas universalus mėlynas Nivea (product placement čia). 

Kai po malonių ir sielą, ir kūną gaivinančių 15 min. užbaigiame patepliojimus ir masažus, prasideda manęs atakavimas klausimais, ką veikiu, kuo gyvenu ir ką planuoju ateityje. Tuo pačiu ji papasakoja, apie savo neįtikėtiną sėkmę ir kaip ji vartosi piniguose kaip inkstas taukuose. O tada ji rėžia. 

'Žinai, aš matau, kad tu būtum puiki mano produktų platintoja! Turi puikų talentą kalbėti ir žavėti (ilga susižavėjimo pauzė). Jei prisijungtum prie mano rato, nepastebėtum, kaip pakiltum iki pardavimų direktorės! Pradžiai tau tereiktų įsigyti štai šių produktų už 1500 eur. Tai tarsi startinis rinkinėlis, kuriam rasi egzempliorių ne tik sau, bet ir naujiems pirkėjams. Jei manai, kad norėtum pradėti nuo mažesnio kiekio, gali pradėti su 1400 eur rinkiniu. Nuo kiekvieno parduoto produkto į tavo kišenę įkrenta 3% jo kainos bei gauni nuostabią 10% nuolaidą įsigyti tolimesniems krepšeliams!'

Kol ji man dėstė paskaitą apie tai, kokia aš nuostabi, nepakartojama kandidatė būti jos tinklinio marketingo dalimi, tuo metu stebėjau paukščiukus už lango bei vaikus, žaidžiančius kieme. Tada prisiminiau, kad ištikro tas kremas vakar nei vėsino, nei ramino mano veido odos, o kvapas buvo nemaloniai gėliškas. Jutau rankose keistą dilgčiojimą - tarsi paliesta medūzos. Man prieš akis skriejo scenarijai, ką būčiau veikusi, jei nebūčiau čia. Gal būčiau išsišveitusi tos pelėsius vonioje. Arba numigusi pokaičio miego. Arba pažiūrėjusi serialą. Būčiau dariusi bet ką, kad tik nereikėtų raudonuoti nuo man metamų komplimentų, kokia aš nuostabi future-sales-person to be of AVON-Oriflame-Mary Kay and co. 

Kai palikau minkštas duris už nugaros, kieme vietinis rajono žmogus, bandęs save nulaikyti tiesiai, man šypsojosi. Gal vis dėlto suveikė kremai??

***

Beje, pažįstamoji moteris ištikro pasinaudojo plastinės chirurgijos stebuklais. 

***

Pusė teksto yra išgalvota. Kuri - spręskite jūs. 

*** 

Ar pirktumėte iš manęs kremą??

***

Inspiruota influencerių ir jų (ne)reklamų

Perks of customer service and living in London

.--.

Photo archives when first time in London. 2010

Perks (mhm?) of customer service:

(just an examples, the harsh ones are really really rare, but never-forgotten) 

- Hi, I have read in your website and your voice machine says that you do not take requests for X. However, I would like to ask for X.

- My apologies, madam, but as you mentioned, we do not take requests for X. 

***

- I know I know that you do not take requests for X but because my friend got news that he has a cancer and now it was his first chemotherapy session I would like to treat him and brighten up his day...

(are you seriously??) 

- I am so sorry for the situation, however, we are not able to take requests for X as we cannot guarantee it. But maybe we can help in other way? 

- Have you heard what I've said?? MY FRIEND IS ILL!! %&8*$ 

Hangs up and calls again and thinks that is speaking with different person. 

- Hi, I know that you do not take requests for X but as my friend just heard that he will be a dad, I would like to treat him!

- Unfortunately, but (same story). 

- Whatever, just book me in and place a note about that we celebrate Birthday. 

***

- Hello, I would like to make a booking. 

- Yes, and what date are you looking at?

- I do not know yet. 

- Mhmh.. Unfortunately, we are not able to book if you cannot provide the date when you would like to come.

- Can you check Monday? 

- Which Monday, madam? And how many of you will be? 

- Any Monday. How many? I do not know yet. Maybe 2 or 10. 

- But that is a bit difference, madam. I would need the exact number. And date. 

- Why you cannot simply check whether you have something??? 

- Apologies, but we can book 2 months in advance, there are different times and dates available for different group sizes. Thus, I in order to check whether we have something, I will need to know what are you looking for. 

- Stupid system. 

Hangs up. 

***

- Hello, I would like to know what is your dress code. 

- Our dress code is smart elegant, no gym wear,  flip-flops and sports attire. 

- And what about jeans?

- Jeans ar ok.

- Even the blue ones?

- Yes, sire.

- And what about colorful jeans? 

- As long as jeans are not ripped, you will be ok. 

- Hmh.. But if there are some scratches? 

- It depends, sir. Tiny scratches on jeans, styled with closed shoes will be ok. 

- But how you can assure me that my jeans will be ok?

- Apologies, but I am not able assure you that as it depends on your overall look.

- Ok. What about shoes? Are trainers allowed?

- Regretfully, but not.

- But my trainers are expensive and designer trainers! 

- I understand, sir, but you will be not allowed to enter with trainers. 

- You can go, sire, but not wearing trainers. Even expensive or designer ones.

Hangs up. 

***

- Hi,give me table. Now. For 8 people.

- Good afternoon. Regretfully to say, but we are fully booked. 

- Look, lady, you do not know nothing! I spend thousands and thousands at your place. Give me a table! 

(checking the profile, guest has been with us 5 times, while we have plenty who visited tens and hundreds times).

- I am really sorry but for 8 people, Saturday night to find a table with us (or any London place, actually) is a quite short notice. 

- It seems that you are new here and you do not know anything. Give me a table or I will call your owner and will tell to fire you. GIVE ME A TABLE!! 

- Hmh, I can pass your message sir, just give me your details and my manager will call himself. But in a meantime we do not have availability.

- So I am DOCTOR X and I will wait for someone to call and if not, I will speak with someone who will put you in trouble, lady. 

*After 10 minutes* Manager calls the Dr. X. He picks up and when hears who is calling, hangs up. 

***

- Hi honey, can you book me in on Sunday?

- Yes, not a problem, sir. How many guests and what time? 

- Oh, sweetheart, let's see. 3 guests at 7 pm. 

(checking availability, booking in)

- You know, your voice is so sweet! Sugar-honey. And your accent is lovely. Where are you from? Germany? No, I bet from France, such a sweet voice. 

(kidding me? My eastern-european accent is recognized everywhere. Thinking whether I wanna go to always-the-same conversation from where am I and that the caller has a friend from the same country). 

- I come from Baltic countries, sir. Your booking is now confirmed. 

- I said so!! From Poland, no?? 

***

- I can offer our bar area, madam, but you all have to be over 21 years old. 

- Hahaha, hihihi, muahaha. Oh, girl, I wish I would be younger than that. That's a compliment from you (did I say a compliment??) My twenties are far gone! 

(80% people react the same to this particular question. Conclusion: we think we are original, but actually we are all the same). 

Perks of living in London:

Huge parks, green areas, politeness and the 'fake friendliness' which you can easily can get used to it. And enjoy but there are particular people who can lift the mood of hundreds. Hundreds people. Either it is Monday or Friday. 

These are people working in metro. The ones who say 'Please do not lean on the doors', 'Please be careful, train is approaching' and other things to make people travel safer. And from time to time you sit, with your book open, or crammed among other tens of people travelling to work and when train is stopping at the station you hear: 

'Ladies and gentlemen, now train has to stay here for one minute or more until green light. So, you have to listen to me, haha. So listen, guys this is your day! Your day to make it beautiful! You are strong, happy and motivated! You can make it! The sun is shining and this is a day to be THE DAY! You can not listen to me, but hey, guys, you still can hear me and I want to say that you are amazing, people! Today is Friday and hell yeahh it will be a good Friday! You are sexy people! Yup yup! Look,  I do not have more time talk shit, doors are losing, keeeeep your belongings with you and do not forget to smile!' 

Doors are closing, you turn your head, look over the inside train and... EVERYONE chuckles. One man, standing on the platform wearing fluorescent west talks whatever comes to his mind and spreads with a help of radio ration. And he makes hundreds of people smile. Just like that. Just love it. 

Kakučių dėžutė

.--.

Kaip aš kačiuko kakučiams dėžutės ieškojau

Asociatyvi nuotrauka

Na, ir kuris gi vaikas nenorėjo turėti gyvūnėlio vaikystėje?

Ar šuniuko, ar kačiuko, arba bent jau pelytės ar vėžliuko. Mažiuko mažiuko. Bet gyvūnėlių turėjimas su savimi atsineša atsakomybių krepšą-naštą. 

Taip jau gavosi, kad dažniausiai gyvūnėlius namo nešiau slapčia. Slėpiau katinukus savo lovoje, po antklode ir tikėjausi, kad kai tėvai grįš, jie neišgirs morčiško kniaukimo, sklindančio iš mažo buto vieno kambarių. Bet nesibaigiantis vaikiškas užsispyrimas privertė tėvus nuleisti rankas. Buvo uždegta žalia spalva, a.k.a. išrašytas leidimas laikyti katiną namuose.

Aš, būdama pirmojoje savo dešimtyje gyvenimo metų buvau protinga mergaitė ir žinojau, kad netreniruotas kačiukas negali sisioti ir kakoti į žmonių tualetą (wait for it), tad be maisto ir vandens, gyvūnui reikėjo įrengti jo tualetą. Mūsų buto mini tualete.

Susidariau sąrašą daiktų, kurių reikėjo: 

1. Kraikas (check - mama pažadėjo nupirkti).

2. Dėžutė. 

Dėžutei, mąsčiau, neverta leisti savo santaupų, nes turėjau daug artimųjų, kurių garažuose, palėpėse, skladukuose, rūsiuose pilna tų dėžučių. Iš bėdos gi pati būčiau sukalus. Nu. Mintyse 'permetusi' galimas sendaikčių slėptuves, pasitarusi su tėčiu, prisiminiau, kad tetos sodyboje, už tvarto (taip taip - to, kur karvės ir paršeliai gyvena, vištos deda kiaušinius), yra didžiulė krūva įvairiausių nebenaudojamų rakandų ir dalykų, tarp kurių tikrai tikrai mačiau, kad yra ir įvairiausių dėžučių - ir metalinių ir kartoninių.

Kadangi užtvartis - ne gėlytėmis apsodintas, reikėjo pasiruošti tos dienos misijai. Tėčio padedama išsirenku tinkamą avalynę (4-iais dydžiais didesnius guminius batus. Tam, kad jie nekristų man nuo kojų, turėjau žirglioti kaip gandras), leidžiuosi palydima iki tvoros, skiriančio šį - švarų pasaulį - ir aną - užtvarčio pasaulį. Bet kadangi mano visa vaikystė buvo praleista tarp karvių fermos sienų, nei kvapas nei vaizdas manęs nepurtė. Tad tėčiui numojau ranka ir liepiau mane palikti vieną - susitvarkysiu. Kaip liepiau, taip ir padarė. Negi neklausysi dukros?

Užtvartis pasitaikė tuščias. Karvės, matyt, rupšnojo žolę toli laukuose, vištos slėpėsi braškėse, o kiaulės miegojo pokaičio tvarto viduje. Tad, atokiame sodybos kampe, kurį juosia tik krūmai ir medžiai bei tvarto pastatas, likau aš viena ir krūva sendaikčių, užmestų užtvarčio gale, prie kito tvoros galo. Uždaromi varteliai tyliai sucypė už mano nugaros. Neatmesdama galimybės, kad iš tvarto gali išbėgti piktas gaidys ar koks kitas žmonių nemėgstantis gyvūnas, stengiausi naudotis ne pramintu taku palei tvarto sieną, bet žengti užtvarčio kiemo viduriu.

Ir kas galėjo pagalvoti (o ypatingai - dešimties(kelių) metų kaimo vaikas), kad tas 'vidurys' lauko - ne stipri kieta juoda žemė, bet... krūva seno, bet vis dar minkšto ir puraus mėšlo, kuris kaip kokia geležies amžiaus pelkė ryja į save viską, kas tik drįsta į ją kelti koją.

Ir aš, su nuo kojų krentančiais guminiais (kaliošais), drąsiai žengiau į beribio gylio šūdo krūvą, į kurią tą pačią akimirką įsmigau iki tos vietos, kur dar dengė ilgaauliai batai - iki kelių. Iš tos nuostabos praradau pusiausvyrą, ir tik dėl to, kad guminiai buvo tvirtai įsmigę į tamsią masę, sugebėjau išstovėti ant kojų (nors tuo metu labiau 'stovėjau' ant kelių).

Aplink - nė gyvos dvasios (neskaičiuojant į mane kreivai žvelgiančio gaidžio, išlindusio iš savo haremo). Vienui viena ir iki kelių mėšle. Bet nenuleidau galvos ir rankų, žinojau, kad reikia pasiekti tikslą ir supratusi, su kuo turiu reikalų, rimtai save nuteikiau ir žengiau žingsnį tam, kad kuo greičiau praeiti šią kokių 3 metrų skersmens mėšlo kalną.

Bet ak, kokia nuostaba mano veidą ištiko, kai ištraukiau ne batą iš mėšlo, bet... koją iš bato! Kaip sulėtintam vaizdelyje mačiau, kaip mano galūnė dar bando ore būti pusiausvyros balastas mano kūnui, bet nespėjau. Vietoj to, kad priversčiau koją grįžti atgal į batą, nuoga pėda įbridau į tą pačią kvapnią krūvą. O tada jau sekė normali nestabiliai stovinčio kūno reakcija - pasvirau į priekį, šalia mano kairės kojos mėšlę atsidūrė mano rankos ir veidas.

O tada miškais ir kloniais nuvilnijo mano, mažos ir mešle įklimpusios (galvojau, kad tik suaugusieji įklimpsta į mėšlą iki ausų) mergaitės verksmas, šaukiantis padėti visus, kurie gali padėti išsiropoti iš tos masės šūdo. Tėtis nebūtų tėtis, jei neturėtų geros klausos. Metęs kokius tai darbus, atbėgo ir ištraukė mane už pakarpos ir pastatė ant tvirtos žemės. Neįsivaizduoju, kaip jis ištvėrė nesijuokęs iš manęs (o gal juokėsi, bet nepastebėjau??) ir visos situacijos.

Kai jau buvau nuprausta ir perrengta, valerijonais nuraminta, apsilankiusi mūsų mini buto tualete radau naująjį šeimos narį besituštinantį savo dėžutėje. Kol sėdėjau šalia (ant žmonių tualeto), stebėjau savo gyvūną žvilgsniu, kuriame buvo sumišusi meilė ir kaltinimas bei klausiau: "Ar žinai, kiek šūdo praėjau, kad turėtum kur kakoti ir sisioti??'

Vestuvių scenarijus

.--. 

Mano vestuvių planas:

Ceremonija: 

• žinoma, kad bažnyčioje. Nors ten lankausi tik tada, kai man liepia tretieji asmenys, bet gi kaip be altoriaus nuotraukų! O ką jau kalbėti, kad prieš visagalį duotas priesakas įgalina mane reikalauti jaunikio mane mylėti iki gyvenimo galo. Už mus abu. 100%. Vyre, na dabar jau prisisaikdinai!! (gal užtvirtinimui, sakau, įsipjaunam pirštus ir apsikeičiam kraujo kūneliais?)

Foto/video:

• na, jau mano vestuvėse - tik aukščiausios prabos fotografai ir videografai! Paskaičiuojam, kad jie kartu mums kainuos daugiau nei visa kita vestuvių dalis (o kita dalis - tokia, kur kiti žmonės tik su paskola įpirktų, bet mano vyro turtingi tėvai, tai mes galim, haha);
• fotosesijai įamžinti skiriame 4 valandas. Ką tuo metu svečiai veikia - neįsivaizduojam (pasirodo, kas nuėjo power nap, o kas - pavalgyti į vietinę užeigą). Fotografuojamės ir filmuojamės neįprastose vietose: persisvėrę per Kempinski viešbučio balkoną; miškuose; prie pilies; su rožiniais dūmais už nugaros; su vietiniu benamiu; prie išsinuomoto prabangaus automobilio; prie jūros; už tvarto (originalu); pievoje tarp geltonų gėlių (rapsų?); ant šieno;
• nutraukose ir video PRIVALOMA parodyti: mano kvepalų buteliuką ir kaip juo purškiuosi, o kvepalų dulksna sulėtintai leidžiasi ant mano odos; vyro batai ir peteliškė; deimantais inkrustuoti žiedai (jo tėvai nupirko);  kaip mano odos trūkumus maskuoja makiažu; kaip vyrui kerpa barzdą; kaip man mama bando užtraukti per ankštą suknelę (susiaurino daugiau nei sukūdau). Būtinai nusifotografuojam su nuo saulės akiniais (lietus užfotošopintas). Privalomos nuotraukos, kur mano vyras, iškankintas viso proceso, bando įsimylėjusiu žvilgsniu žiūrėti į mano nuo jo nusisukusį veidą (tipo, kaip supykusi nuotaka), tačiau labiau matosi ne meilė, o noro nusišlapinti išraiška. 
• baliuje būtina nufilmuoti bengališkas ugneles, kurios romantiškai susilieja su vidurnakčio fejerverkais. Taip pat būtina įamžinti, kaip su vyru sugalvojam išsiterlioti vestuviniu tortu nosis (nors niekada normaliom sąlygom to nedaryčiau). Kaip gi be vestuvių šokio, kurį mokėmės 1 metus pas ex-Žuvėdros kolektyvo narį (ir suplojom tūkstančius), o tada mano tėtis ir mama mus nurungia ant parketo per 2 sekundes (savamoksliai). Nurungia ir alaus paragavę draugai, kai atsipalaiduoja šokių aikštelėje; 
• video muzikinis fonas - kokia nors Adelės ar Florence and the Machine dainikė.

Drabužiai:

• galvoje susikuriu suknelės vaizdinį. Verčiu dizainerę ją pasiūti taip, kaip noriu aš, nors techniškai nelabai įmanoma. Keičiu dizainerį;
• po ilgų bandymų, man sukuria super seksualią aptemptą suknelę, pabrėžiančią mano klubus (tokią, kokios norėjau - gi reikia įspūdį padaryti FB žiūrovams). Taip pabrėžia, kad mano lėtas-ankštas ėjimas prie altoriaus nebepataiko į ritmą su vargonų muzika, o mano tėtis, kuris niekada nevaikšto lėtai, vesdamasis mane vis žvilgčioja į su akyse šviečiančiu klausimu: "Gal gali pasiskubinti?"
• suknelė tokia seksuali, kad neramu, jog bažnyčioje atsistojus, žmonės ne graudžiai klausysis mūsų priesakų, bet graudžiai stebės, kaip per mano užpakalinę dalį driekiasi skylė;
• mūsų su vyru drabužiai tokie stilingi ir seksualūs, kad atidirbus fotosesiją, juos iškart nusirengiam. Ir niekada daugiau nevilkim (na, logiška, gi. Kas vilki vestuvinę suknelę antrą kartą?? O geltonas kojines prie vyriškos eilutės??)

Makiažas: 

• man makiažą atlieka žinomiausia Lietuvoje vizažo meistrė. Po 2 val. procedūros veidrodyje neatpažįstu savęs, bažnyčioje - vyras, šventėje - draugai. Po 4 valandų fotosesijos iškrenta pirmosios blakstienos, o nuo bučiavimosi ir glaustymosi su svečiais, mano skruostų pudra šviečia ant vyrų baltų marškinių. Makiažas kainuoja 200 eurų;
• priverčiu vyrą darytis makiažą taip pat. Kadangi pataupom ant vizažisto, jaunikis atrodo švelnesnių veido bruožų nei aš su išsišovusiais skruostikauliais.

Maistas:

• vestuvių vakarienė vyksta [tai aišku] pilyje, o maistą ruošią 1* Michelin savininkas;
• meniu sudaro aštuonkojai, austrės, užkandukai su ikrais, viskas paruošta pagal naujausias madas - tokias, kurias patvirtintų ir Lapės vestuvės. Bėda ta, kad mano senelis bei vyresni tetos ir dėdės, prisėdę prie stalo, nelabai supranta, kodėl ant stalo trejos šakutės ir peiliai (man atrodo, nesuprantu ir aš), kai tik vienas patiekalas ir kodėl kažkokio gyvio (aštuonkojo!) koja slepiasi jų šaltienoje (želėje!). Vyresnieji svečiai lieka nevalgę, nes moliuskai, patiekti  padavėjų su peteliškėm auksinėse lėkštėse, apetito nekelia. Virtuvės šefas atsisako išvirti bulvių košės su mėsyte;
• kitą dieną į šventės pratęsimą vyresnieji ateina namie privalgę kopūstų sriubos.

Dekoracijos:

• stalų paviršius puošia veidrodžiai (tipo, vietoj staltiesių) ir gigantiškos gėlių puokštės. Gėlių tiek daug, kad ant stalo nebetelpa patiekalai ir vienam apvalaus stalo gale sėdintis svečias nemato, koks žmogus sėdi priešais. Galiausiai, kažkas iš nepakančiųjų susinervina ir nuima gėles nuo stalo, kad galėtų pabendrauti. Jo pavyzdžiu paseka likusieji. Gėlės ilsisi pakampėje (damn, o tiek sumokėjom!!);
• dėl veidrodinių stalų paviršiaus svečiams šala rankos, bijoma liestis, kad tik nedūžtų. Vakarui įpusėjus, pusė stalų puošti skilusiais veidrodžiais (kas ten per prietarai apie veidrodžius?)

Šventė:

• norėdama sutaupyti labai seksualiai ir brangiai suknelei, kurią mūvėsiu lygiai 6 val. (ceremonija+fotosesija), restoranui ir foto/video žmonėms, neperku vestuvių planuotojos paslaugų. Įdarbinu savo gimines, draugus, abejų tėvus, jų draugus ir savo klasiokus, kurių nemačiau 10 metų. Visur prašau nuolaidėlių. Visi svečiai, jau žino, kas laukia šventėje - nes patys organizavo ir pirko;
• kadangi linkstu link smulkmeniškumo, labai rūpinuosi kiekviena vestuvių detale. Dėl nuolatinio mąstymo, geriau suknelę puošti deimančiukais ar perliukais, naktimis nemiegu, kabinėjuosi prie būsimo vyro, numetu 6 kg. (yey, būsiu kūdesnė!!). Paskutinę minutę reikia siaurinti suknelę. Sumoku papildomus 20% suknelės kainos. Per vestuves būnam abu taip pavargę, kad tik sulaukę 12 val. nakties, su vyru einam miegoti. Draugai švenčia iki paryčių ir pasakoja bairius, kuriuos mes praparpiam;
• po ilgų diskusijų imam profesionalų vestuvių vedėją. Na tokį, kuris FB turi savo paslaugų puslapį ir veda vestuves 'Žmonės' žurnalo žvaigždėms. Žaidimų nedaro, bet skaldo tokius juokelius, kad supranta tik jaunimas. Tetos ir dėdės gūžčioja pečiais, kai kalbama apie memes, Facebook'ą ir Tapiną;
• muzika rūpinasi garsi Lietuvos gupė. Dainuoja 'gyvai' (nu tipo, live). Aikštelėje pasirodo vienas kitas šokėjas. Kai po vidurnakčio fejervekų mes (jaunieji) nueinam miegoti, draugai perima muzikos pultą ir, klausydamiesi Hiperbolės, elektroninės muzikos remix'ų, šoka (a.k.a. taškosi) iki ryto.

Dovanos:

• norėdami išpirkti asmenines praeities nuodėmes ir pasijausti geri, vietoj dovanų (a.k.a vokelių) svečių prašome dovanoti reikalingus dalykus gyvūnams prieglaudose. Aišku, ne visi klauso ir paklauso, tačiau prieglaudos gauna nemažą kiekį gėrio. Apie tai, kokie mes geri ir neegoistiški, papostinam FB, Instagram, taip pat prašom prieglaudos patalpinti mūsų foto ir mus pritaginti. Prieglaudos paprašyti priglausti gyvūnėlį, atsisakome, nes... neturime laiko, pinigų, o ir šiaip - norim brangaus ir veislinio gyvūno.

Povestuvinė kelionė:

• labai brangi, būtinai į šiltus kraštus. Instagram ir FB užplūsta #inloveforever #happy #besthusband #bestwife. Realybėje kelionės dieną pramiegame žadintuvą, vos ne vos spėjam į lėktuvą, pakely nešnekam, pamirštam kelionės planą, egzotiškoj šaly nudegam, kad negalim matyti saulės 4 dienas, suvalgom ko tai negero, norim kuo greičiau grįžti namo. FB postinam  #stayinghereforever #nevergoinghome.

Po vestuvių:

• susikuriame bendrą FB ir Instagram;
• nebesusitinkame su draugais, nes perkam ir įsikūrinėjam namą, planuojam ir darom vaikus (arba bandom bėgti nuo klausimo 'Tai kada vaikai?'), auginam daržioves, įkuriam verslą, #inloveforever

Po 10 metų:

• žurnalui 'Žmonės' su vyru atskirai įrodinėjame, kaip niekada ir nebuvo meilės, o dabartiniai (nauji partneriai) yra būtent tai, ko VISĄ GYVENIMĄ ieškojom;
• scenarijus kartojasi, skaityti nuo pradžių...

...NEBENT:

1. prabundu iš baisaus sapno;
2. nusiimu rožinius akinius. 

Karžygės ir karvedžiai

.--.

Ji sapnavo Jupiterį, jo karžyges ir riterius. 

Prabudus naktį ji juto, kaip prie jos lovos nepažįstami veidai alsavo. Jos kūno oda šiurpo nuo artumo nežemiškų būtybių, kurių akys žibėjo nakties tamsybėje. Ji jautėsi nuoga prieš į jos kambarį įsiveržusius karvedžius ir visai negelbėjo stora pūkų antklodė.

Ir kodėl ji jautėsi nuogo kūno prieš juos visus - nepažįstamus kareivius? Ir kaip jie pateko į kambarį, kurio duris ji pati užrakino iš vakaro? Kodėl tokia spengianti nakties tyla - tokia tyli, kad ji girdėjo, kaip panikuoja jos širdis krūtinėje po antklode.

Ji negalėjo judinti nei rankų, nei kojų, tik sukiojo sunkų kaklą, kad galėtų matyti, ką nekviestieji jos kambary daro. Jupiteris išdidus stovėjo, jo juodi šarvai net nakty spindėjo nuo keisto metalo, iš kurio išlydyti rūbai jų visų buvo. Už jo nugaros kone 67 jo palydovai stovėjo. Ne, netilpo visi į kambarį, bet jų buvimą ji savo kūno organais jautė. Gal net 200 jų ten buvo. Maišyto kraujo ir lyties, jie buvo Jupiterio karžygės ir karvedžiai. Jupiterį supo keisti žiedai, truputį spalvoti. Tikintys energijomis, sakytų, kad tai jo aura, ar kažkas kito, panašaus į šitą.

Didžiausi jo palydovai - Europa ir Ganimedas - labiausiai išsiskyrė iš visų juodųjų riterių. Jų akys žibėjo tokia pat spalva, kaip Jupiterio - ryškia violetine, kuria svaidėsi po kambarį, netardami nė žodžio. Ir vis dar taip tylu kambary, nors ir keli šimtai nepažįstamųjų susirinko. Ir ji, gulėdama po stora pūkų antklode, negalėjo nieko pasakyti, o ką jau kalbėti apie jų išvarymą iš jos kambario iš vidaus užrakinto. 

Kai praėjo ne viena tylos minutė, Jupiteris ryžtingai priėjo prie jos lovos. Jį ištikimai nusekė didžiausi jo palydovai. Kai ji jau galėjo užuosti tą keistą dangaus kvapą, sklindantį nuo jo šarvų juodo metalo, jis pasilenkė prie pat jos veido ir mergina pagaliau galėjo pamatyti ne tik Jupiterio akis, violetine spalva žybsinčias. Kol jis atidžiai nagrinėjo jos veido asimetriją, akių vokus ir lenktus antakius, ji nagrinėjo jo metalo skruostikaulius ir benosį veido ovalą. Taip buvo keista suvokti, kad jis, realiai, neturėjo veido, o tik juodą tuštumą, o jo akys - tarsi tolimos žvaigždės, matomos nuo žemės plutos. Smalsumas nugalėjo baimę ir panikos išikta širdis nurimo po apklotu. Dabar ji alsavo dangaus deguoniu ir nurimo, glostoma jo akių žiburio. 

Tik ji niekaip nesuprato, kodėl Jupiteris visą armiją pasikvietė į jos naktinį kambarį. Jos suparalyžiuotas kūnas niekaip negalėjo būti grėsmė jo šarvuotai apsaugai. Bet gal jų ir buvo toks tikslas - gausiu pasirodymu sutrikdyti jos miegą ir paversti ją bejėge savo nežemišku minčių srautu. Jei taip, tai jiems pasisekė ir jų atvykimas padarė įspūdį jos mintims ir kūnui. 

Jos smilkiniuose kraujas šoko intensyvų šokį, kai Jupiteris pakėlė savo ranką virš jos nejudančio kūno. Tamsoje rodėsi, kad jo rankos - tarsi kometų uodegos, pildančios svajotojų norus. Kol jo ranka tiesėsi virš jos kaktos, jo palydovai - vienas po kito - virto tolimaisiais žvaigždynais ir tarsi nebuvę, išnyko juodos nakties tamsybėj. Liko jie tryse - karžygė ir du karvedžiai, okupavę mirtingos sielos namus užrakintus. Ją vėl apleido ta panika ir baimė, tačiau priežastis šįkart buvo kitokia. Suvokus, kad jie išvyksta, jai norėjosi šaukti ir priversti juos dar pabūti, kad galėtų daugiau pasimėgauti visatos kūriniu. 

Norėjo ji patyrinėti juos - dangaus kūnus, kurie - tarsi nuotykių ieškotojai - keliavo po žemiškus nakties kambarius. 

Online v. Reality

.--.

Online.

Photo of you, waking up in 'x' company bed linen #happy #newbedlinen 

Reality.

Actually, your own bed linen is drying up and as you have not had the spare one, you sneaked into flatmate's (who is currently travelling around the world) room and borrowed one of his. Hopefully he does not see this photo.

Online. 

Photo of your toes in messy expensive-looking bed linen, next to the toes - plate of exotic fruits and freshly made coffee #wokeuplikethis #luxury #chemexcoffee 

Reality. 

Actually, after taking this you just spilled all that coffee (which was simple Paulig coffee which you've even forgotten that you have) all over the bed. Usually you do not eat or drink in bed as it is not really comfortable to sleep in the bed of crumbs. Exotic fruits in the pic are the only edible items in the house you could find currently. While taking the photo you wear old pajamas with huge holes in the armpits. As legs are not shaved, only toes could be seen in the pic. 

Online. 

Photo of you in Bali (Thailand/Phillipines/Maldives etc) having colorful breakfast in the middle of jungles. In the pic you see plenty of food, including eggs, fresh fruits and juices, mimosas, coffee and other stuff. Locally made bracelets hanging there on your tanned wrist #balilife #happyinasia #lovemylife #nevercomingback

Reality. 

Actually, some food on your table belongs to the other 10 people sitting next to you. They were ok to help your picture look adorable enough. However, as after 50th-iest attempt they get h-angry. That day you got poisoned from all those exotic fruits and vomited for 2 days. You got that nice tan after several sleepless nights as your skin was burning inside out. The tan peeled off before coming back home. Bracelet on your wrist, actually, was made in china. You knew that only when at home and you paid for it more than for 2 nights in hotel. 

Online. 

Photo of you, raising a glass of fancy looking cocktail with the Dubai skyscrapers in the background #happylife #yolo #mynewhome #traveltheworld #luxury

Reality.

Actually you just visiting your friend who just happened to marry rich but not really nice guy. You fell a bit jealous but hiding it good. After 5 glasses of cocktails your friend takes out the bottle of vodka to finish the night. Then friend starts to open and complain how her marriage is miserable and her husband is never home and travelling around the world with his buddies and other chicks. Next morning you are both hangover and it is really hot out there, even the cold water dos not help. You simply wanna go home. You are sad for your friend and yourself.  

Online.

There is another pic of another exotic and far-away country you traveled to. It seems like it is the 6th country within 6 months #exploreasia #goodlife #lovetravelling #inspirational

Reality.

Actually, in order to travel you work in the job you dislike a lot at least 14 hours per day to save that bunch of money. You cannot quit as you need money for your rent. You cannot quit as you do not know where you could go next. You travel around in order to escape that job you have and work there in order to travel again. You travel on budget and when come back home you eat buckwheat you whole month. 

Online. 

Photo of nicely decorated table with deliciously looking salads and cake, some freshly squeezed juices #myboyfriendmadeit #healthyeating #delicious #lovemyboy

Reality.

Actually, salads were not really as good as you would think and the cake you bought yourself from mother Maxima. You ended up that relationship after 2 days. Deleted the hashtags. 

Online.

Photo of plate of full of healthy no-meat salads with some seeds and nuts, other plant-based stuff #veganforever #healthylifestyle #youarewhatyoueat

Reality.

Actually, this morning, after partying too hard you ended up in McDonald's where you order sandwiched with pork and beef and had some chicken nuggets as well. As you woke up hangover only at 8 pm, light salads was the only food you could look at without feeling sick. 

Online. 

Photo of you in the gym striking a pose in front of the mirror. It seems as you built up some nice booty and your stomach seems flat as well #gymeveryday #sixpack #workout #trainhard #gymismysecondhome

Reality.

Actually, by accident you got the free single entry in newly opened gym. As you had the party until the morning, you used your voucher for the shower before you heading home. You have not eaten for at least 30 hours thus your stomach is flat and you learnt from youtube how to make your booty look bigger in the pics. You go to the gym once in 5 years. 

Online. 

You instagram story shows some amazing changes in life: moving to new apartment, quitting old job and already starting the new one, every day taking home flowers from dates with (most likely) hot looking guys #lovemylife #newbeginnings #happyhappy 

Reality.

Actually, you had to move out as your landlord is selling the apartment and you could not find the new one for months and when finally found it, after one week you have to move again as your room is full of cockroaches. You were fired from the work you did not like and found another similar one cause you have to pay a rent. Your mom sends you flowers every day to cheer you up. You call her and cry.