.--. Iš kur tai atsirado?
Matau aš ją - trumpų plaukų mergaitę.
Aštriasieniai lauko baldai stebina tvirto pagrindo mediena. Garsios muzikos garsus pertraukia garo dūmas, nuo kurio užputoja visos pieno upės. Perbraukia jos ranka per stalo paviršių, likę juodų bragkakmenių milteliai nugula ant jos batų, mačiusių daugybę kavos puodelių.
Presuoja ji miltelius viso kūno svoriu, tada tyrinėja paviršių nuglostyto, paruošto grunto. Eilėse žmonės stovi, o kol laukia savo kofeino dozės, nejausdami laukimo nuobodaus, jie arba maigo telefono mygtukus spalvotus (arba kviečia į pasimatymą draugą), o kiti mosuoja rankom kostiumuotam draugui ar keliems kolegoms.
Susibūrė jie dėl vieno tikslo - išvengti darbo nuobodaus, savaitės paskutinę dieną, ir ištempti laiką su puodeliais gėrimo karšto. Jie net nepastebi, kaip eilė vis juda, nes tuo tarpu daug dalykų apkalbėta būna. Tas, kuri gyvena rinkų biržoj [mintyse ir piniginėj], vargina draugą pasakojimais besikeičiančių skaičiukų galybės. Keliems iš jų prie širdies labiau pasakoti juoką, anekdotą ar istoriją jiem patiem nutikusią, kuri penktadienio proga džiugina eilėje bestoviniuojančius pilkuosius ir juoduosius kardinolus.
Du žmonės štai vėl iškrenta iš žaidimo "laukimas" ir juokus mėgstantis dalyvis su ašara akyse ir ištroškusia gaida balse pasisuka į mergaitę trumpų plaukų. Užsisako karamelinę latte su šokoladiniu glaistu. Su visa nuoširdžia pagarba kiekvienam, mergina perbraukusi per kompiuterio ekraną, krestelėjo plaukus dešine ranka ir iš padilbų nuskenavo pilko žanro generolą, kurio šarvus ir juoką jos mintyse išlydė vaizduotėje sukurta ir įsiūbuota - pieno ir šokolado jūra banguota.
Kai aimanavo sojos pienas aliuminiame inde, o popierinį puodelį pildė kavos be kofeino lašeliai, mergina vėl perbraukė ranka per baro stalą ir akimis kvietė kitą to pačio žaidimo dalyvį. Šis pasirodė kaip iš kito Londono krašto - pats jautėsi nedrąsiai su savo sportiniais batais ir kuprine, pilna kareivių sauso davinio iš vakar. Kai krapštė paskutinius grynuosius iš piniginės rūžavos, jam nuo galvos krito spalvoti kalnų akiniai. Kol viena ranka jis stengėsi išžvejoti trūkstamą 10 centų gazuotam limonadui, žėrintys saulėje akiniai spėjo paliesti jo batų purvu išmindžiotą žemę. Kai atidaromo limonado šnypštelėjimas nutolo, kavos mergaitė, išvydus kostiumuotą vyrų eilę, nušvito iš palaiminto pilnatvės jausmo. Ji jau žinojo, kaip pasiners į nenutrūkstamą darbo tėkmę, kurioje ji ieškojo, o ir visada - rado - tarpo, kur galėtų įpilti į puodelį bent kruopelytę geresnio nei ano karto.
Už kavos aparato ją stebėjo penktadienio džinsais mėlynais pasipuošęs vyras. kuriam ji gamino Long black Americano. Jos galvoje skambėjo susikaupimo malda, nes įprastus jos judesius trikdė žavingojo svečio akys. Iš pro nedažytų, ilgų blakstienų lajos ji matė, kaip balti marškiniai jam dera prie kūno įdegusios odos, o ilgesnių plaukų šukuosena piešė jai malonaus žmogaus vaizdinį. Jis kalbino ją akių rainelėmis bei šypsena lūpų sučiauptų, o jai beliko mindžioti grindinį trepsėjimu neramiu, nes neturėjo kito pasirinkimo - verslo klasės pėstieji pilkieji laukė savo kofeino shot'o. Bet kai žmogus su įdegusia oda uždarė duris iš kitos pusės lauko, ji jau ramiai šluostėsi rankas į juodą kelnių šoną. Ji nekantravo, kol galės paspausti mygtuką, duodantį starto ženklą karštam vandeniui kavos aparato.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą