Braižė Jis pieštuko trintuko galu kaktoj aureoles. Dūsavo, dejavo. Krimto apatinę lūpą, užuodė troškinamas daržoves. Mintyse galvojo, kokį žaislą nusipirks už projekto gautą milijoną. Įsivaizdavo Grinvičo Pusiasalį modernų millenium prekybos molą.
Po mintuės plėšė kitą braižybos lapą, pakeitė pieštuką. Tempė laiką mindamas taką šaldytuvas-puodas-arbata. Susitiko draugą, tyliai pasiguodė, kad naktim nemiega, braižo grožį. Tačiau daug neatskleidė, tik apie liauną tiltą, į vikingų laivą panašų, alėją medžių, diskusijas praeivių ir užmojus didžiausius.
Grįžęs namie rado grindinį nuklotą nešvarių drabužių pluoštu. Nevalgytų ir paliktų daržovių kvapas prabudino jį iš kūrėjo sapno. Lankstant baltinių rankovę jam galvoje apsilankė suvokimas galutinis, koks projektas pavers Grinvičą oaze malonia, pilna turistų.
Ir kai jau padėjo paskutinį tašką, spėjęs arbata nusiplikyti kaklą, atsitiesė į nepatogios kėdės atkaltę, ištiesė kojas po stalu mediniu ir jam prieš akis atsvėrė fantazija beribė, kaip jo projektas virsta iš maketo plastikinio į realybę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą