.--.

'If you could accept that your partner would never change, how would you feel about that?'

Kaip priklausomybę išsivystę grobuonys, tiesiame į rankas į kiekvieną, kuris pažadintų mumyse jėgą, kurios patys neradome. 

Neradome nei septyniose savaitės dienose, nei dainavimo pamokose, nei kelionėse ar poilsyje prie jūros. 

Statom kortų namelius ant kitų žmonių pasitikėjimo mūsų dvasia. 

Vienam sakiny skelbiam, kad žmogus negali keistis, o kitam - griūnam į guolį su gyvūnu, kuris, tikimės, nemėtys kojinių ar uždirbs milijoną jau sekančiais metais. 

Emocijomis dalinamės su nepažįstamaisiais, galvodami, kad jie yra tie vieninteliai, nes skaito mūsų mintis ir loterijos bilietus perkame tą pačią dieną. 

Užrakinam duris prieš nosį, kai erzina verslo partnerio naivumas ir čepsėjimas, bet neatsigręžiam į savo būtį, kurioje čepsėjom uo kūdikystės. 

Traukiam pavadžius ir vėl iš pradžios mes sukams į tuos, kurie skelbia mus esančiais savo sričių specialistais, o ištikro tai tik dar vienas nematymas, kad apžavėjo mūsų grobuoniškas pradas. 

Kiek daug tvirtos žemės virsta šlapiu smėliu po kojomis, kuriomis teka susižavėjimo upelis.

Atsiduodam rožinių akinių nežinomybei: kaip keistai mūsų smegenys veikia, kad sugebam 'susilydyti' prieš mums gero nelinkinčius žmones, bet kurie neša gėles į kabinetą ir šypsenas į draugų susibūrimus. 

Vartau vaikystės meilės eilėraščius, kurių rašalas išplaukęs su ašarų jūromis. 

Maža mergaitė būdama prisiėmiau kankinės rolę, kuria didžiavausi draugių susibūrimuose. 

Kas daugiau verkė aną dieną? Kas daugiau tokiu būdu parodė aistringos meilės? 

Emocijų hipnozė užliūliuoja racionalų protą, kai nežinai, ar tu ir kitas žmogus - tikras, ar vis dėlto - be kaukės. Tuo pačiu juokiamės iš apskaičiuotų vedybų, kuriose nerandame aistringos meilės, tačiau kur ta meilė, kai reikia indus plauti ir temperatūrą matuoti.