Dievybės ir dievai, gyvi ir anapus, spalvotai juodi.
Prie durų kone kiekvienų smilksta kvapai kedrų ir jazminų Vinguriuoja smilkalo dūmas tarp namų sienų, myluoja dievybių kūnus, sunkiasi į žmonių odas ir plaukus. Kaip voratinkliai įsivelia į moterų šukuosenas, apglėbia jas saugančia aura. Vaisiai, vandens dubenėliai, akmenėliai ir rožančiai, raudonos dekoracijos ir besikartojantys aštuonetai [laimingas skaičius].
Kol ant pirštų sluoksniavo man laką ir maigė sustingusios pėdos tašką, smilkalo kvapas palietė mano nosies šnervę. Viena iš kone 10-ies vietinio SPA merginų, prieš pradėdama darbą, užžiebė ugnį kampe, kuriame dievybės vaišinosi vandeniu ir greipfru[k]tu 'pomelo'. Toks įprastas kasdienybės ritualas, prie kurio dar namuose pripratusi, atvykau čia į neaprėpiamą jų gausą.
Stebėjau šiandien daugybės drakonų šokį. Ne kur kitur, o centre apsipirkimo. Kur vitrinose šviečia gėlėtos GUCCI suknelės, millenium skirtas maištingas KENZO rūbas bei pamišusioms romantikėms - Vievienne Tam pasiūtas rūbas. Ten, kur finansų miesto-giganto didžioji dalis pinigų paliekami, kur vyrai perkasi gėlėtų kaukolių striukes, kur stalelių kraštai paauksuoti netikru auksu, kur, kitaip nei Akropolyje, nerasi suolelio prisėsti vidury takelio. Gal ir protingas sprendimas. Jei nori prisėsti - laukia stalelis dar vienos ištaigingos kavinės. 'Kavos ir deserto, panele?' Ten, kur vyrauja viskas 'organic', kai nesuprasi - tai pavėluotas trendas, ar dar vienas būdas pasiekti žmonių piniginę.
Kol paklydusi juodo akmens tunely ieškojau tualeto, mano ausis pasiekė mušamų lėkščių garsas. Ne tų, kur flmuose mėto ant žemės, bet tos, kurios prie būgnų koncertuose dera. Šaižūs garsai, rodos, sklido per visą daugiaaukštį apsipirkimo centrą. Būgnai ir lekštės, kaži kokie žmonių šūksniai. Palikus 'liu' patalpas, ėjau link ausis veriančio garso. Kiekviename aukšte mačiau po geltonai raudoną drakoną, kurį sekė būrys tokių pačių spalvotų rūbų žmonės, mušantys tuos lėkštes ir būgnus. Kiekvieną kiekvieną parduotuvę drakonas lankė, šoko savo maskaradinį šokį, tūpčiojo ir ėjo į vidų, lietė ilgais ūsais Chanel kvepalų buteliukus, Dior raudonus lūpdažius. Kol drakonas svaidėsi laimės dūmais, parduotuvių kasininkai ir konsultantai kone verkė iš džiaugsmo. Ir visai be ironijos noriu papasakoti, kiek laimės - tikros ir nemeluotos - jiems atnešė tas kasmetinis drakono šokis! Reikšmės tikrosios nesi[googl]inau, bet galiu garantuoti - kad drakonas neša jiems sėkmę. Nesumeluotą ir tikrą, dėl kurios džiugesys sklisdavo dar 5-is kilometrus. Kai drakonas atlikdavo savo ritualą, ant blizgančių grindų palikdavo (ne, ne tai, apie ką pagalvojot), po augalų/gėlių puokštę, o po to - kaip gi be selfio su aplankytos parduotuvės savininkais ir darbuotojais.
Tiek tyros laimės! Kaip vaikai visi laukė prie durų, kol palaimins juos drakonas savo šokiu. Net man, stebėjusiai viską iš šono, tryško džiaugsmo ašaros pamąsčius, kad, ištikro, jei nori, gali kiekvienas nuoširdžiai džiaugtis net ir simboliniu laimę nešančiu gyviu. Tik kažkodėl bijom, ką pasakys kaimynas, kai verksim iš laimės.
Dievybės, dievai ir budisathos. Tiek daug reikšmės jų kasdieniams ritualasm turi aukojimai ir dovanos. Gyviesiems ir mirusiems, kilusių iš Games of Thrones ar pasakų Grimų. Kiek daug reiškia paprastas dovanos priėmimas... abiem rankom. Kaip lengva paaiškinti pastarąjį mostą. Kaip imi visa širdimi, taip čia - abiem rankom, nes jei tiesi tik vieną - matyt, kad negerbi to, kuris dovanoja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą