Šalti rytai plačiose miesto gatvėse, vėjuotos upės pakrantės, pasimatymai vakare. Ji kojomis nejautė žemės, bet leidosi vedama ten, kur vedė Jis. Žibintais nutvieksti rajonai, tamsūs užkulisiai, pažintis su miestu, kuris, paaiškės netrukus, kad bus ateities miestas Jai pačiai.
Tos kelios dienos Jo glėbyje, kai trumpas valandas trumpindavo pareigos šauksmai. Ji jautėsi globojama, rūpestingai apkamšoma šilčiausiais patalais, švelniai pažadinama - ir tik taip, kaip Jis moka.
Trumpas pavasario pabėgimas į didįjį miestą Jai sumaišė mintis, tuo pačiu atnešdamos pasiryžimą bei aiškumą vienu klausimu - dėl Jo. Bandė rasti pasiteisinimus, priežastis, leidosi į šilto svaigulio klajones, o akyse žibėjo žinojimas, kad pasimatymas laukia jau visai netrukus - po poros mėnesių.
Vasaros įkarštis pasitiko Ją įprastai, darbuose tupdė savo veiklas, norus ir svajones. Planavo, rašėsi, skaičiavo, kaip vyks Ji į Jo miestą, susipažins, šypsosis, vešis Jį į savo gimtinę, rodys ir aprodys, gal net kartu braidys po pievą nuogomis kojomis ar net maudysis jūroje šaltoje. Galvoje Jos virė planai - slapti ir atviri, visiems žinomi ir tik Jai vienai. Dėjo sukneles ir žieminius rūbus į ateities lagaminą, dėjo parašus ir paskutinius taškus ant paskutinių dokumentų Jos gyvenime čia.
Kai visi sakiniai buvo užbaigti, taškai sudėlioti ant i ir ė, Ji akimis stebėjo raižytą giedrą vasaros dangų, kur lėktuvai paišė trajektorijas, netaisyklingas linijas ir stačiakampius. Jos rankinės kompaniją papildė didesnis krepšys, kuriame - reikalingiausi daiktai pasinėrimui į dar vieno, ilgai laukto pasimatymo malonybę. Autobusais, traukiniais ji braižėsi kelionės planą, krito Jam į šiltą glėbį nesivaržydama šalia esančių žmonių. Jo garbanos ir šypsena kerėjo, užpylė jai akis akinančia šviesa.
Ji ragavo meilės vaisius rytinių Jo močiutės blynų pavidalu, pokalbiais prie stiprios namų kavos, laidė šypseną visiems, susirinkusiems paliudyti nors ir ne Jų, bet meilę, sklandančią virš jų galvų. Rankomis susikabinę lankė kaimo parduotuvę, įsiliejo tarp draugų klausiamų žvilgsnių, o patys juos lydėdavo šelmiška šypsena, spindinčia žibančiomis akimis. Išsiilgę, tiek gyvenime dar tesimatę, jie glėbiais sėmė pramogas, šypsenas ir spindesį savo ir kitų akių. Mėgavosi šeimynos vakarienėmis, pusryčiais ir gaiviu oru terasoje namų. Lankė liūdėsio šventes kartu, Ji glostė jo širdį mintimis, laiminimais ir palaikymu didžiu. Gal Jis nejautė, o gal ir - taip, bet Ji žinojo - Ji laiminga, galėdama būti šalia.
Kai atėjo diena, kai bagažinės durys su skambesiu užsidarė, o kelionę ilgą džiugino keturių žmonių juokai ir pokalbiai, muzika tikra bei saule [karšta] - jie pasiekė apylinkes, glostomas jūros bangų. Kaip į šventovę, Ji su virpesiu atsivežė Jį pas save, aprodė, supažindino ir bandė išskaityti jo nerimo ir namų galvos mintis. Vakarus aplaistė taurės vyno ir vandens, jie visi kartu iš pajūrio rieškutėmis griebė viską, ką panešė - smėlį, vėją, muziką, maistą, ošimą ir Olandų kepures. Sušalę vasaros saulėje, jie šildėsi pirties glėbyje, spaudė rankas vieni kitų draugams, lydėjo pažintis juokai ir pasakojimai bendri.
O tarp visų džiugesių, vėjyje suveltų plaukų, ašarų dėl juoko, namuose gaminto ar kitur paruošto maisto, tarp žvilgsnių ir apkabinimų, jie dviese džiaugėsi tomis vienumos akimirkomis - tomis retomis ir jų sielas keliančiomis į aukščiau virš jų pačių. Ir kai bemiegis vakaras aplankė juos abu, o tyloje girdėjosi tik tolimi kito kaimo šunų klyksmai, Jie atsargiai ir tyliai lukšteno pokalbį gilių jausmų. Prisiminė pirmąją pažintį, pirmuosius pokalbius ir neįtikėtiną buvimą čia, dabar ir - kartu. Jos vidinis žinojimas, bet nepripažinimas, Jo nerami drąsa ir ryžtas užbaigė jų pokalbį "Įsimylėjau" žodžiu. Ji norėjo šaukti ir dainuoti, bet įstengė tik apkabinti ir bandyti atsakyti taip, kaip jautėsi ištikro. O jautėsi TIKRA.
Prabudo Ji vis dar jo glėbyje, rytinis spindesys skverbėsi pro langą, šildė akmens palanges. Apžavėta vakarinių jausmų, Ji norėjo tęsti tą rytą nors ir amžinybę. Prabudo ir Jis. Turbūt net patys nepajuto, kaip pradėjo, kaip buvo akivaizdu, dar neužbaigtą iškilusių jausmų temą. Ji pažiūrėjo Jam į akis, sudrebėjo nuo Jo spinduliuojančio žavingo veido ir kvėpuoti net pamiršo, kai Jo lūpomis tyliai, bet tvirtai praplaukė prisipažinimas žodžių trijų. Ir niekas tuo metu negalėjo Jai sugriauti tos idilės. Vidus verkė iš džiaugsmo, pulsas rėmėsi į riešo ir kaklo odą, ir beveik jau pamiršusi savo rolę šoje poroje, ji su meile, TIKRA, atsakė bučiniu ir tuo pačiu.
Ji jau žinojo, kad pasirinko teisingai. O kur teisingas kelias ją nuves - težino tik ateitis saldi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą