Svajoja Ji nuvykti prie Niagaros krioklių. Sapnuoja apie žėrinčią vaivorykštę tame krintančiame vandeny, kūno oda jaučia tuos smulkius Niagaros krioklių kristalus. Susirado, net, Ji kuprinę - didelę, talpią, spalvotą. Ryškiai geltoną - sakė - vešis Ji. Kuprinėje talpins kelnaites, kojines, mėgstamiausią knygą ir prisiminimų žurnalą. Ant pečių pasikabins fotoaparatą, galvoje dėliosis planą. Telefone išsisaugos maršrutą, kuriuo bus galima greičiausiai pasiekti vietą.
Svajoja Ji nuvykti prie Niagaros krioklių. Ant sienos kabo to gamtos reiškinio didelis paveikslas. Jį puošia žmogaus ranka nupieštos didelės širdys ir motyvaciniai žodžiai. Tu aplankysi šį pasaulio, ar Amerikos, stebuklą. Svajonėms lemta pildytis, o man - išvykti. Kiekvieną naują rytą Ji pasitinka nužiūrėdama paveikslą. Godžiai akys valgo kiekvieną nuotraukos kampelį. Kiekvienus pietus ji užbaigia judesiais, vadinamais į kuprinę, iš kuprinės. Keičia sąrašą daiktų, kuriuos vežtųsi prie krioklių.
Svajoja Ji nusimaudyti Niagaros krioklių lietuje. Nusipirko tinkamą lietpaltį, įsigijo mažą skėtį. Keliaus Ji patogiais, neperšlampais batais, tokiais, kad nepavargtų bet jaustų žemės dvasią. Žino Ji, kad keliaus grublėtais keliais ir takais. Pasirengusi ji kęsti alkį, šaltį ir nesusipratimą. Įsivaizduoja, kaip sutiks vieną kitą piligrimą, pakels už jų laimę kepurę ir šypsodamasi mindys taką. Sapnuoja sapnus, kuriuose pirmą kartą gyvai pamato krioklius Niagaros. Verkia iš laimės, šluostosi ašaras, nebejaučia skausmo pėdose. Įkvepia giliai ir iškvepia atodūsį. Užmerkia akis ir leidžia kriokliams plauti jos veidą. Įsikabina į atramą, liestą milijono. Sapne jos kojos tvirtai remiasi į akmenimis grįstą taką. Niagaros vandenų kristalai jos skruostuose maišosi su džiaugsmo ašaromis. Jos svajonė sapne išsipildė.
***
Išsitraukia Ji žemėlapį iš kišenės, pažvelgia primerktomis akimis į horizontą, o jame - Niagaros kriokliai vaivorykštes tapo. Nenuvargo Ji ir pėsčiom nekeliavo, piligrimų nesutiko, o pakeliui - tik skubančių turistų. Negavo Ji ir vietos prie atramos įsikibti. Tačiau jos veide Niagaros krioklių versmė maišėsi su laimės ašaromis, o paveikslas ant sienos virto galvoje apgyvendintomis, išgyventomis fantazijomis.
***
Svajojo Ji apie Niagaros krioklius...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą