Kaip nereikėtų daryti. Arba subjektyvi mano, kaip klausytojos, nuomonė. 

Kaip sudominti klausytoją savo pasakojimu? Kaip patraukti jo dėmesį nuo mėlynai šviečiančio telefono ekrano ir jame besikeičiančių socialinių tinklų vaizdų? 

Neabejoju, kad kiekvienas pranešėjas, kalbėtojas, "motyvatorius", prieš išeidamas ant scenos (turiu omeny ne tiesioginę vietą-pakilimą, bet vietą, kurioje tave stebi daugiau nei pora akių. Ir klausosi, arba bent bando klausytis) - jaudinasi. Besiruošiančiajam galvoje sukasi mintys, ką parodyti prezentacijoje, kokį juokelį mestelti, kokiems klausimams pasiruošti, kaip tilpti į duoto (ar neduoto) laiko rėmus. Asmeniškai "prieš auditoriją" esu kalbėjusi gal... kokius 2 kartus, todėl žemiau išvardinti patarimai yra visiškai mano subjektyvi nuomonė, kurią susidariau klausydamasi pranešimo. Įdomaus žmogau prezentacija buvo tokia nuobodi, kad net ėmiau ir į užrašus (kaip kokia prezentacijų kritikė) užsižymėjau, kas man labiausiai NEpatinka minėto kalbėtojo pasakojime. Galiu patikinti, kad dar maždaug šimto ar šimto penkiasdešimties klausytojų akys ir nekantrūs judesiai akivaizdžiai rodė, kad jiems irgi norėjosi būti visur kur tik ne toje sausakimšoje NDG salėje. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera - kalbėtojo dėka visą valandą pildžiau savo minčių sąsiuvinį, ir deja, jo "dėka" nebeišgirdau kitų, potencialiai labai įdomiai kalbėjusių pranešėjų. Diskretiškai vardų neminėsiu. 

Taigi, einu prie reikalo ir skelbiu sąrašą pranešimo/prezentacijos blogybių (apie tai, kad PPP jau savaime (dažniausiai) yra blogis (klausytojo atžvilgiu), tai net neminėsiu). Taigi, būsimas pranešėjau: 

• Tu niekam nesi įdomus. Tu neįdomus tol, kol tavo gyvenimo istorija, pakeistų darboviečių skaičius, garsių darbdavių paminėjimas nepaliečia kiekvieno klausytojo asmeniškai. KAS IŠ TO, kad tu dirbai ten ir ten, kad tu stažavaisi toje ir toje pasaulinio lygio įmonėje. Niekam tai nerūpi. Nebent klausytojui papasakosi, ko tavo minimų darboviečių vadovai klausinėja per darbo pokalbį ar ko reikalauja iš potencialių kandidatų į laisvą poziciją.
• Pasakoji apie buvusias darbovietes? Faktai niekam neįdomūs, bet labai įdomu: juokingos ir/ar nemalonios situacijos, kurios tave pastatė į nepatogią situaciją (pasakodamas tokius dalykus klausytojui tu atveri širdį ir nepristatai savęs kaip nenugalimo herojaus, kuris yra visų galų meistras, ir kuriam viskas visada sekasi - susitapatini su eiliniu klausytoju, atėjusiu pasisemti išminties). Įdomu darbo specifika, kuo ji skyrėsi nuo kitų darboviečių, kokių įdomybių sužinojai, ko išmokai toje darbovietėje, tiksliau, ko JI tave išmokė, o ne ką TU išmokai. Duok patarimų klausytojams, kaip ten įsidarbinti, arba kaip pasiruošti darbui ten (jei jau pranešime nusprendei "lįsti" į tokias smulkmenas).
• Mėgsti vartoti "AŠ"? Jau gali nustoti. Tokie tavo pasakymai kaip: AŠ dirbau ten; AŠ žinau; AŠ padariau; AŠ buvau paaukštintas; AŠ esu apdovanotas ir t.t. klausytojams skamba kaip bandymas save iškelti aukščiau visos į tavo pranešimą susirinkusios minios. Jie atėjo klausytis ne to, kaip TU pasiekei profesinės ir asmeninės šlovės ar kaip TU tapai dar labiau egoistišku nuo paskutinio pranešimo, bet išgirsti patarimų, pamokymų, suvokti, kad visi klysta, bet tik sėkmingieji to neišsigąsta ir po kiekvieno suklupimo vistiek daro savo. 
• Niekam neįdomu, kiek laiko tu vienoje ar kitoje įmonėje dirbai, ar kiek metų krimtai mokslus Harvarde. Net jei ir įdomus galutinis sąrašas įmonių ir mokslo įstaigų, nuo kurių tu patapai dar protingesniu, bet tikrai neįdomu klausytis, kad vienur tu dirbai vienerius metus, o kitur - dešimt metų. Paklausk savęs - KAIP ŠI INFORMACIJA PADĖS KLAUSYTOJUI, KAS JAM IŠ TO?? 
• Organizatoriai leido kalbėti kiek nori? Tavo valia pasirinkti, kiek tavo pranešimas užtruks, bet, atmink - "Kas tu ir iš kur tu" skiltis turėtų trukti daugiausiai 3 minutes. Tikrai. Neperdedu.
• Nesėdėk. Na, nebent turi negalią arba gerą pasiteisinimą, kodėl tu sėdi skaitydamas savo pranešimą, ypatingai, jei pusė auditorijos irgi stovi, nes... tiesiog neturi kur sėdėti. Nori sutelkti klausytojų dėmesį? Ne tik stovėk, bet ir pavaikščiok. Vieną - du žingsnius į šonus/priekį-atgal. O gal net daugiau. Tik nepersistenk, nes bėgiodamas iš kampo į kampą išblaškysi ir taip menką klausytojų koncentraciją.
• Visi mėgsta juoktis. Net didžiausi paniurėliai gali būti pralinksminti (jei nesimatys jų veide - jie tikrai juokiasi širdyje). Puiku, jei turi gerą humoro jausmą - net pačioje "moksliškiausioje" prezentacijoje papasakok kokį linksmą nutikimą, tau nutikusią juokingą situaciją, nevenk pasijuokti iš savęs. Nemanai, kad moki juokauti? Pasitelk technologijas ir įprasmink savo pasakojimą, žodžius šiuo metu plačiai paplitusiais GIF'ais. Neabejoju - kol ruošdamas pranešimą ieškosi tinkamų GIF'ų, spėsi ir savo jaudulį nuraminti, ir iki ašarų pasijuokti.
• Pasakoji istoriją, kurioje tau nelabai pasisekė? O gal daliniesi įspūdžiais, kai tam tikri tavo veiksmai padėjo greičiau pasiekti tikslą? Pasidalink šia informacija! Tik jokiu būdu neteik, kad tai, ką tu darei yra geriausia, ką buvo galima padaryti toje situacijoje. Pabrėžk, kad tavo asmeniniai potyriai gali visai kitaip nuskambėti kito asmens gyvenime.
• Nevertink. Nebent save. Net jei esi diplomuotas/apdovanotas savo srities specialistas - nevertink (na, nebent tai yra egzaminas, o tu - egzaminuotojas). Nebandyk įrodyti šimto ir daugiau žmonių auditorijai, kad vienas ar kitas darbas, projektas yra nesąmonė ir šlamštas, o kitas - tiesiog aukso vertas. Prisimink - nėra vienos bendros tiesos, ypatingai, jei tai liečia kūrybą. Vienam gražu viena, o kitam - kita. Gali vertinti nebent save. Bet, šiukštu, ne aukštinti. 
• Slėpk savo ego po lapais. Komentarų šiuo klausimu net neturiu. Kam rūpi, kiek tu labiau fainesnis nei tavo konkurentas ar klausytojas auditorijoje? 
• Nesismulkink ir nesustok prie detalių. Negi nepameni to draugo, kuris, norėdamas papasakoti juokelį apie tai, kaip paslydo šiandien ant ledo, pradeda nuo pasakojimo, ką jis veikė visą dieną iki to momento, kai paslydo. Niekas nenori klausyti tokio draugo. Kodėl? Nes niekas nepriima perteklinės ir nereikalingos informacijos, kurios išdėstymas ne tik nuobodus, bet ir atima LAIKĄ, kuris yra labai brangus.
• Kiekvieną savo mintį, teiginį apibendrink ir padaryk išvadą. Ypatingai, jei, vis dėlto, savo pranešime nusprendei kažką (į)vertinti. Tavo teiginys "Šitas darbas gražus" tiesiog reikalauja atsakymo į klausimą "kodėl?" Jei tu neatsakai į pastarąjį ir greituoju būdu eini prie kito pranešimo objekto, lieka žiojėti informacijos trūkumo tavo teiginyje skylė. Not good.
• Moki vaizdingai pasakoti, todėl nusprendei, kad tavo prezentacijoje nereikia jokių vaizdų/paveikslėlių/video ir kt? Galvok iš naujo. Manau, kad tikrai ne vienas yra girdėjęs, jog vizualinę medžiagą žmogus įsimena geriau nei bet kokią kitą. Išgirsk ir tu. Klausytojai daug labiau bus susidomėję tavo pranešimu, jei savo žodžius įprasminsi akims įdomiais vaizdais. 
• Pasinaudojai patarimu ir nusprendei vizualiai įprasminti savo pranešimą? Rodai tam tikrus pavyzdžius, susijusius su tavo tema? Nerodyk paveiksliukų per daug. Ir vėl - perteklinė informacija sekina ir verčia žiovauti. Žmogaus koncentracijos galimybės nėra beribės.
• Stebėk auditoriją. Jei tik įmanoma (juk būna, kad auditorija sėdi visiškoje tamsoje). O pastebėjęs - daryk išvadas ir imkis veiksmų. Jei ne šiame pranešime, tai bent kitame.
• Būk pozityvus ir atviras!

p.s. nors žodžių galūnės verčia mąstyti, kad visa rašliava skirta tik vyriškajai giminei, tai galvokite iš naujo, brangiosios moterys ir merginos. 

O čia truputis muzikos susikaupimui.