Savo rankų minkštom pirštų pagalvėlėm Ji sau per įdegusią odą braukė. Jautė kiekvieną nelygumą, randą, švelnumą. Palietusi dilbį įkvėpė, iškvėpė ir pajuto virpulį, bėgantį per kūną visą. Nuogomis kojomis į smėlį įsispyrė - įkaitusį, baltą smėlį. Užmerkė akis į tos dienos kaitrią saulę. Lieknas rankas suvijo virš akių, delnais lietė jauną veidą. Neklusnią sruogą nuo kaktos nubraukė vėjas, atsklidęs nuo jūros, tą dieną ypatingai žydros. Krūtinę Josios pripildė deguonies pliūpsnis, tuo pat metu rakų pirštai jau lietė žemę, po pėdomis kur driekės.
Moters nugara, maloni liesti, ore paišė S raidę. Kojos nejudėjo, o rankos tarsi mojavo neegzistuojantiems praeiviams. Plaučiuose sukosi vandenyno srovės, o kiekvienas, net mažytis, raumuo mankštinamas buvo. Stebėdama iš šono negalėjai savęs neklausti: "Kodėl Jos kūno drabužis joks nepuošia?", nes klubų linkį dengė tik šilko prijuostė, o kaklą - vėrinys pajūrio atradimų. Nors veido nerodė, galėjai matyti tik stuburo eilę, bet pastebėti buvo nesunku - moteris žydėjo esybe sava.
Iš kur tai atsirado? Tas paveikslas, nuo kurio net svetimos akys nežiūrėti negalėjo, norėjo paliesti, prisiliesti bent žvilgsniu... O moteris neskubėjo, judėjo, kūną lankstė, kvėpavo. Jos mintyse ošė prieš ją plytintys vandenys, o kūną gaubė nematoma skraistė. Praėjus porai dešimčių minučių, Ji pakeitė pėdų pozą, o ant kulkšnies suskambėjo amuletas Josios. Dar vienas-kitas lankstumo pratimas ir Ji pajudėjo link vandens vėsinančio. Kai priėjo tinkamą gylį, moteris savo liemenį panardino į vandenį žydrą. Pakėlė prie lūpų rankas, o jose - kaulinė fleita, buvusi šalia. Per bangų paviršių nusirideno Jos melodija kurta. Joje meilę girdėti galėjai - besąlyginę, šiltą ir ramią - tokią, kokią tik moterys sukurti turi galią.
Kai popiečio saulė palietė Jos pečius, moteris užbaigė dainą, plaštakoj paslėpė instrumentą, lanksčiu kūnu pakilo virš jūros. O tada pasidarė taip aišku kaip tą ryškią dieną, iš kur Ji žavesį ir charizmą semia. Moters nuogą kūną puošė ne tik vėrinys ar skraistė, amuletas ar apvalūs klubai. Istoriją moters žavesio atsiradimo tyliai byloja Jos liemuo neliaunas. Apvalus ir rankų Josios išmyluotas, skelbė apie Naują Pradžią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą