.--. Girgždantis sniegas po kojomis. 

Rytinis pasimuistymas and neįtikėtinai minkšto čiužinio, patiesto ant žemės, pasislėpusio už svetainės didžiosios sofos. Nuo dešinės ant kairės. Akimis liečiu lubas, klausausi automobilių taškomo sniego garsų už lango. Kūnas vis dar paniręs į rytinį snaudulį. Kambarys kiek per šiltas, bet iki ausų  visgi užsitempiu tą plonytę antklodę. Įsisukusi kaip į kokoną, apsiverčiu lovoje. 

***

Fotoaparatas rankose ir mes įžengiame į Niekados Neatrastą šalį. Lengvo rūko dūmas užgulęs pabaltavusius medžius, pro olos plyšį sklinda tolimi krioklio garsai. Įkvepiu, iškvepiu. Ant blakstienų jaučiu oro drėgmę, kylantį vėją ir ramybę. Sekame tarpeklio žvėrelių pėdsakais sniege. Mus, išlindusius iš 10 metrų ilgio olos, pasitinka sniego audra. Mažos snaigės sūkuriuoja ore, o man tenka griebtis skėčio, giliai įkišto į kuprinę. Jaučiu veidu bėgantį tirpstantį sniegą. Akiniai nuolat užsitraukia nuo mano gilaus kvėpavimo į šaliką. Kai apsauga virš galvos, gamta mieloji sugalvojo atsiųsti saulę. Pro sušlapusius medžius ir uolienų plyšius išlindo spinduliai. Prasisklaidė tako pradžioje sutikas rūkas. 

Jaučiuosi, tarsi įveikėme pirmąjį gamtos barjerą. Būtent dėl to šis tarpeklis mus įsileido kaip į namus. Su saule ir šildančia šiluma. Tačiau vėlesnis žygis parodė kiek kitokį veidą. 

Tarpeklis, upė, tiltas, akmenys, olos. Krenatntys nuo nosies akiniai neleidžia stebėti, kas darosi man po kojomis. Batų kietas pagrindas neatsispiria dar kietesniems akmenims. Stebim ženklus ir nuorodas. Aukštai iškėlę galvas einame į priekį, gilyn ir siauryn į tarpeklį. Jį puošia palmės ir varvekliai, o medžių augimo trajektorijų skaičių pamečiau pirmajame žygio trečdalyje. Daugiau nei matematikos sąsiuvinyje per visus dvylika metų mokykloje. Kuo tolyn, tuo giliau reikia ieškoti vandens užuomazgų ten, apačioje. Kol palenkę galvas virš tuščio tarpeklio bandome atrasti ką nors netikėto, gamta atsiunčia mums dar vieno vėjo ir sniego šokio pasirodymą. Skėtis, šįkart, vis dar rankoje. Fotoaparatas kleksi ne vieną ir ne du kartus. 

Mūsų ėjimą nuplaudavo šilta, namie gaminta, arbata. Rodosi, žygyje buvom dieną. Grįžę į namus, supratome, kad pasimetėme laike ir kelionėje. Pasirodo, buvom tik kelias valandas. Bet jautėmės kaip kilnoję svarmenis. Maloniai atvėsę ir raudonais skruostais, išlydėję šeimininkus į naujų namų apžiūrą, įsitaisėme toje minkštoje, didelėje valgomojo sofoje. Rankas kaitino ir stiklinį stalą "puošė" kava. Perjunginėjami kanalai ir pokalbiai apie bėgančią dieną. Laukia lauktuvių pirkimas...