.--.

Išsinėrė kūnas iš pasenusio kailio. Paliko savęs pusę anapus.

Norėtųsi pakeisti visą eilutę, atrasti naują, švytintį stebuklą. 

Kaip gera būtų ne nerimauti, kada nerimas kyla.

Ne neabejoti, kai abejonės liūdina. 

Kaip gera būtų būti drąsiai.

Visapusiškai pajusti asmeninę dvasią. Ko ji nori? 

Palaiminimas aplankytų, kai žinotum. 

Žinotum, kaip geriau pasielgti.

Kaip išdrįsti būti savimi 100 procentu.

Kaip pasukti žmonijos gelbėjimo keliu ir nesirūpinti, ką mano senoji tavo pusė.

Kaip gera būti ramiai dėl kiekvieno sprendimo - dėl kiekvieno, net abejotino sprendimo. 

Kaip gera turėtų būti, kai seki paskui intuiciją ir esi įsitikinęs - tai tavo atsakymas.

Kaip gera, kai žinai, kad šita problema, duobė ar rūpestis - yra tik dar viena eilinė pamoka, vedanti iki šypsenos veiduose. 

Ir kai viskas išsisprendžia taip, kaip tavo intuicija sako. 

Kaip gera.