Į ką viešbuty atkreipt dėmesį

.--.

Tai kur žiūrėti?

Ar lengvai atradai? Taip, kaip ir rašė oficialiam puslapy? 

Ar pasitiko Tave su šypsena, atsiprašė, jei reikėjo laukti? Turėjai prisėsti ir atsigerti, kol laukei? 

Ar atsiprašė ir padėkojo? Ar švarus registratūroje stalas buvo, ar skaniu vandeniu vaišino, ar buvo kur palikti Tavo lūpomis liestą stiklą? Ar užklausė, ar norėsi papildomų paslaugų? Ar suteikė informacijos, kas į kambario kainą įskaičiuota?

Ar kambario kortelėje nurodytas Tavo pusryčių laikas, ar aiškiai kambario numeris užrašytas? 

Ar lengvai atisarė durys? Ar maloniai kvepėjo Tavo kambario numeris? Ar neradai pailktų tuščių lentynų, ar nenustebai, kad nėra nei muilo nei kremo? 

Ar visų dydžių rankšluostį radai? Ar tualetinio popieriaus rulonėlis pakeistas, ar paliktas pusiau nuplėštas? Ar šiukšliadėžių šonai ir paviršiai nublizginti? 

Ar yra vandens buteliukas stiklo taroj ir jei yra šaldytuvas, ar paaiškinta, kas įskaičiuota į kainą, o kas palikta tau seilę varvinti? 

Ar chalatai buvo suteikti, o jei ne - ar apie tai žinojai? 

Ar langai lengvai atsidaro? 

Ar turi milijoną kanalų, bet nė vieno - normalaus muzikos? Ar yra internetas ir wi-fi puikiai veikiantis? Ar yra galimybė perkelti muziką iš telefono į televizorių? 

Ar lankstinukai ir reklamos, bukletai ir knygutės yra šviežūs ir nenulankstyti? 

Jei neradai jokių muilų ir šampūnų tualete (nes nepriklauso), ar palikta kambaryje informacija, ar ir kaip galima juos viešbutyje įsigyti? Ar randi informaciją, kur atimiausia parduotuvė ir kokie numeriai taxi išsikviesti? 

Ar pusryčių kava plūduriuoja kelintą valandą termose, ar tu ją gali šviežiai maltą pasidaryti iš aparato? Ar turi galimybė užsisakyti gluten-free, vegan ir kitos alternatyvos? 

Ar aptarnaujantys žmonės malonūs tik tau ar ir prieš tave stovintiems? Ar turi jie paskolinti tau skėtį, kai lietus už lango siaučia? 

Jei vėluoja, ar pasiūlo alernatyvą? O jei ką pamiršta, ar pasisiūlo ištaisyti klaidą? 

Ar kambary jautiesi kaip namie ir laukiamas? Ar pailsėjai patogioje lovoj, su švelniai kvepiančiais ir švara atsiduodančiais patalais?

Ar kartotum apsilankymą? 

Vasaros audros

.--.

Medžiai bučiavosi šakų galiukais. Lietėsi ir glaudėsi vienas prie kito, kaip rainas katinas palei kojas. 

Paskutines jėgas atidavęs, nuplasnojo vietinis kiras. 

Ūžavo, siautė, grūmojo vėjas murmėdamas, sekdamas pasakas mylimajai saulei. 

Skleidėsi aistros šokančiuose rudenio lapuose, bet apsisukdami porą kartų, jie lyg krentančios žvaigždės - plyšdavo per pusę, krisdami į vandenį. 

Vandeny žuvys susirinkime dalyvavo, kur nerimo išsprogusios akys užėmė jų žiaunas ir net oro burbulai nelietė ežero paviršiaus. 

Botagais kairėj ir dešinėj nešdamas atšuoliavo audros lietus. 

Įsismarkavę delno dydžio lašai lyg mėtomi į upę akmeny, skaldė žemės paviršių į kairę ir dešinę. 

Srūveno vanduo, jungėsi į ašarų upes, kurios vinguriavo ir plėtėsi, jungdamos į vieną. 

Liūties upeliai užliejo pelių ir žiurkėnų trobesius, kuriuose nieko neįtardami miegojo šeimynos tėvai ir mamos. 

Šniokštė, ošė ir sunkiai dribo lietaus lašai į sudegusią pievą. Ten geltoni stabarai išsiskėtę laukė, kol juos nuo dykumos sausros išgelbės ateivis. 

Nuo lietaus gausos niekas nespėjo jo gerti. Godžiai siurbė į save drėgmę ir gaivą, bet netrukus visi gaukčiojo nuo pertekliaus ir tos masės, kuri juos užgulė po įprastinio troškulio meto. 

Pakampėje viską stebėjo medžiotojas pilku kostiumu. Šalia jo stovėjo jo liemenį siekiantis baltasis vilkas. Jis karts nuo karto laižė šlapiu šeimininko delnus, kuriuo puošė mozoliai, palikti ilgo rudo šautuvo. 

Vyro odinę medžiotojo liemenę puošė gyvūnų dalys, o skrybėlę dengė paukščių plunksnos. Tas kiras iš dangaus krito to žmogaus pašautas. 

Baltasis vilkas, siekiantis žmogaus liemenį, turėjo žydrai pilkas akis, kaip to ūbaujančio dangaus virš jų galvos. Jo kailis buvo tarpais išplikęs, nes nuo karštos vasaros jam taip kartais buvo. Bet jo uoslė ir instinktai niekada jo nepaliko ir leido užsitarnauti tikrojo medžiotojo vardą, o šeimininkas jį paglostydavao su meile ir dalindavosi artimo šiluma. 

Ir skardžiai nuaidėjo jo ilgesingas kaukimas, kuriuo šaukėsi perkūno, kad ateitų prabudinti. 

Jis aukštai iškėlęs galvą sriūbavo vilko ašaromis ir jos maišėsi su stambiais lietaus lašais, taškenančiais ant jo šlapiuojančios nosies. Šeimininko kairė ranka krūptelėjo nuo  ilgesingo garso ir stebėjosi, kiek daug jėgos tame gyvūno ūbavime. Jam šiurpai bėgiojo per kūno odą, elektros impulsai siekė pirštu galiukus ir jis nejučia paglostė baltojo vilko pašonę. 

Audra siekė šturmuoti vasaros buveinę, įsiveržti per atdarus langus ir sugriauti meilės guolį, kur vartėsi saulė ir karštis... 

Red Planet

.--.

Music: junior a - flashbacks
Video: by me, taken in other Planet

It has been launched. Two of them looked at each other. Then gazed in wide wonder what's happening behind the windows. They reached at least 9 miles per second and they were more than ready to land on the Red Planet. 

Their capsule was surrounded by the bloodiest red they have ever seen. The sky, the windows, their faces and space suits. Their look in their eyes. Everything was floating in the sea of miraculous red color. Felt as a miracle but  insidious one. You can not trust in the color of blood while leaving the Solar system. 

Lips did not move as she whispered her thoughts to him. 'We-are-going-to-make-it'. Every word has been shaken by the turbulence and she cannot not to think that it's impossible to catch his look as their faces wiggled as jelly cake just taken out from the fridge. 

Different methods have been used to relax. She meditated and he... he calculated their chances to survive this launch and landing itself. His head was buzzing with numbers and statistics, calculations and parabolas. Both of them did not feel their fingers or inner organs. They were literally out of space. 

Red Planet greeted them with always blooded upper 'sky' and air, full of mirages. Well, not air actually, but the material which wrapped their helmets the moment they opened doors. They unintentionally fixed loaded guns and were ready to step onto rocky planet which reminded so much of Mars except that this one was not in a Solar system. And this was not their home. 

They felt as someone is watching, someone stared at their bodies. Someone, who painted the sky in the blooded color <...>