Pirmas.

"Visada būna pirmas kartas".

Iš dalies sutinku. Kaip galiu nesutikti, kai pati šį posakį savo kalboje vartoju kone kasdien? Tačiau norėtųsi, kad pirmi kartai būtų susiję tik su geromis emocijomis. Neabejoju, kad pirmas įrašas internetiniame dienoraštyje (a.k.a. blog'e) būtent tokias emocijas ir sukelia. Na, bent jau man. O ar Tau - pažiūrėsim.

Paspausk čia (virusų nėra.  Na, nebent muzikos virusas, nuolat apsėdęs mane) ir skaityk tai, ką Tau noriu papasakoti:

Ar dažnai verki? <pagalvok>

Tavo mintyse jau prasisuko visas filmas, kurio pagrindiniame plane -  Tu - pritūpęs kamputyje ir kūkčiojantis, nes susipykai su savo mylimuoju/pametei telefoną/mirė tavo augintinis/praradai darbą ir dar eilė skirtingų scenarijų. Tačiau aš klausiau ne to. Ar dažnai verki iš džiaugsmo? Ir jei verki, ar leidi sau paverkti garsiai?

Nežinau, koks jausmas apima vienuolius, jogus, asketus, gyvenančius kalnuose ir meditacijos pagalba pasiekusius transo būseną, bet, neabejoju, panašų jausmą ne kartą esu patyrusi... Labai noriu tikėti, kad esi klausęsis tokios dainos/kūrinio, kuris sukėlė emocijų bangą visame tavo kūne. Tikiu, kad buvai taip įsimylėjęs, kad pamatęs savo žavesio objektą Tau pakirsdavo kojas, o per kūną nuvilnydavo tarsi elektros srovė. Tikiu, kad matei tokį filmą, kuris džiaugsmingai sugraudino iki širdies gelmių, o sriūbaudamas Tu tik sugebėjai ištarti: "kaip graaaažuu"...

Hah, jau dabar matau, kaip vyriškosios lyties atstovas, skaitantis šį pamąstymą, jau rengiasi nuspausti "x" ant tab'o,  nes gi tokie sriūbavimai asocijuojasi su merginomis, todėl visa ši rašliava skirta tik merginoms. NOT. Neapsimesk. Pakapstyk giliau savo prisiminimuose. Negi tikrai nerandi panašios situacijos, nepameni tokio puikaus ir kūno drebulį sukeliančio jausmo?? Jei tavo atsakymas vis dar neigiamas, reiškia, reikia padirbėti. Tačiau jei pats nenorėsi, padėti negalėsiu.

Šiame dienoraštyje dalinsiuosi įvykiais/jausmais, kurie man sukėlė tokius jausmus, apie kuriuos rašiau viršuje. Ir ne tik tokius gražius. Tau, kuriam nesvetimas laimingas ašarojimas, gilus susimąstymas, bus paprasta save įsivaizduoti tose situacijose ir suprasti, kas sukėlė man tiek džiaugsmo ir iššaukė tiek filosofinių pamąstymų. Tačiau Tau, kuriam sudėtinga suprasti tokį fenomenalų kūno drebulį, transo būseną ir kitokius, visą kūną aoimansčius jausmus, reikės tuputį fantazijos ir atsipalaidavimo - įsilieti ir pajusti, koks didingai gražus gali būti kiekvienas momentas, jei jį paanalizuosi ir traktuosi kaip įvykį, buvusį pirmą ir paskutinį (kaip tokį) tavo gyvenime. Argi ne stebuklas?

UPDATE: blog'e rasite ne tik pozityvius iki krūminių dantų įvykius, nutikusius man ir mano draugams, bet ir asmeninius pamąstymus tam tikrais egzistenciniais klausimais, kurių atsakymai gali perivesti prie transo ir euforijos būsenos.

"Someday you will look back and know exactly why it had to happen" (Autorius nežinomas).